- kovynė
- kovỹnė sf. (2) 1. kova; muštynės, peštynės: Nėr ko aprašinėt visų kovynių, kur kazokai parodė lenkams rš. Kovynės metu susirinkusi ant kranto minia pradėjo rėkauti iš džiaugsmo rš. Mažytis Ansgarijėlis sekdavo žvirblių kovynę gyviausiai susidomėjęs rš. | Kokių kovỹnių buvo, kokių muštynių – visa ko! Lp. Kasdien kovynės, barnis Pls. 2. kovos vieta: Jie bematant prilėkė prie kovynės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.